įvilkti


įvilkti
1 įvil̃kti, į̃velka (įvel̃ka), -o tr. K, Rtr, NdŽ, , 1; Sut, M, Amb, L 1. velkant paviršiumi įtraukti į vidų: Kad nebepàneši ant pečių šiaudų naštos, tai vilktè įvil̃k Š. Pirma lazdą inkėlė, paskui kojas invil̃ko Srj. Šiaip taip ratus į vazaunę įvilkáu Vkš. Tėvo lovą aš čia įvil̃ksiu, tegu jis čia miega Jrb. Karvė jį įvil̃ko į tokius brūzgus Sutk. Į̃velka tą žmogų į trobą negyvą Lk. | refl. tr.: Ka būč nepamačius, šuo būt į būdą įsivil̃kęs Jrb. 2. menk. įnešti: Velniams tus bezdus įvilkái – smirda pats ožys End. | prk.: Idant dabar šita išgaišinanti ir teriojanti sloga į mūsų žemę neįvilkta būtų prš. Čia ta liga, per svetimus galvijus, čionai slapta iš kito kampo atgabentus, įvilkta Kel1856,35. 3. įvežti, įgabenti: Du vežimuku dobilų įvilkáu Grg. | prk.: [Vaikas] užganė keturiosdešimts pudų javo, invil̃ko namam Drsk. 4. jėga, prievarta įvesti, įtempti: Paskiau ir į jaunųjų lovą į̃velka [piršlį] Tl. | refl. tr.: Taip muni [į trobą] įsivil̃kęs[is], a primuši? Rdn. Kitas kitą įsivil̃kdavo į prūdą, mėšlus išvežę Vn. 5. užtraukti ant kūno, užmauti: Pasiuvus naujį drabužį įvil̃k, t. y. įsiausk J. Da į̃velka, bet jau ankšta toki [jupelė] Trk. | refl. tr.: Labai sunku insivilkt [paltą] Brb. Jeigu pernai siuvo, šiemet gal jau neįsivil̃ksi Vdžg. Jug aš ir ne velnias, įsivil̃ksu kelnes Krg. 6. ŠT47 aprengti (drabužiu): Apsisiautęs vaikščioja, neįvilktõm rankom Š. Ranka sutino, nei rankovėn invil̃kt Tvr. Berniokas tik iñvilktas baltais marškiniais Klt. Davatkavo baltoms skarelėms, o kaip išmoko regulas, įvilko į juodas jupeles Pln. Taip ir gulėjo senasis Dirda ant lentos, įvilktas į įkapes J.Balt. | Ans į maišą į̃velka šakę i dalgį LKT147(Rsn). | prk.: Tik tuo rūsčiu metu, dėvint kario milinę, suvokiau į poetinį rūbą įvilkto žodžio ypatingumą . | refl.: Tai nutuko: nė į vienus marškinius n’įsìvelka Jrb. Tokia siaura rudinė, kad negaliu įsivil̃kti Š. Ateina kokios, abi juodais paltais insvil̃kę Klt. I putras įsivil̃kę, o papeisiai muilini (nenusiprausę) Erž. Suknia (instr. sing.) šilko tik insvil̃kus i tampos Klt. Sėdės an kelio į kailinius įsivil̃kęs Akm. Senis kiurksojo užkrosnyje, įsivilkęs į ilgus drobinius marškinius J.Balt. Ant nakties vėžys išeina iš savo skūros, o rytą vėl įsivelka LMD(Rz).refl. pasipuošti drabužiu, apsitaisyti: Insrėdžius, insvil̃kus, gražiausia [merga] Dglš. 7. užakėti: Miežiai neįvilktì paliko Jnšk.
įvilktinaĩ adv.: Įvilktinaĩ sėti miežius, t. y. po ekėčiomis J. Pasėjom rugius įvilktinaĩ Yl.
8. refl. lėtai, sunkiai įeiti: Šiaip ne teip įsivilkęs į trobą, Švaksas pasisakė labai susirgęs TS1899,3.menk. įeiti: Kurgi čia dabar įsivilkaĩ! Š. Kai sustempa orie, tai įsivel̃ka tada gryčion Ds. Te nereikia kuryt, sakis, kas čia buvo įsivil̃kę Slm. 9. refl. nusitęsti, užsivilkinti: Įsivilko ilgas lietus sp. Jei nelyna, nelyna, jei įsìvelka – tai nė su kumščia nebužkiši Vvr. 10. pastatyti, įtaisyti: Par mum nebuvo kam įvil̃kt stulpų alektrai Akn.
◊ į drabužiùs įvil̃kti išmokyti kunigu: Sūnus jau buvo įvilktas į drabužius LTR(Žg).
\ vilkti; antvilkti; apvilkti; atvilkti; davilkti; įvilkti; išvilkti; nuvilkti; pavilkti; parvilkti; pervilkti; pievilkti; pravilkti; privilkti; paprisivilkti; razvilkti; suvilkti; užvilkti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Look at other dictionaries:

  • įvilkti — įvil̃kti vksm. Įvil̃k akėčias į kloji̇̀mą …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • įtempti — įtem̃pti, ia, į̃tempė K; L 1. tr. Mž517, Q50, H157, Sut, N, I, M, LL97,98 Amb, Š, Rtr, KŽ, Pns tiaukiant, tempiant padaryti ką stangrų, tamprų, stamantrų, nebepalaidą ar sutrauktą, ištęsti, ištiesti: Įtem̃pk virvę, arklius, kad nepabėgtum J.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įtraukti — Š, BŽ45, NdŽ; SD392, Q143, Sut, M, ŠT48 1. tr. traukiant paviršiumi įtempti, įvilkti į vidų: Įtrauk vežimą į vazaunią J. Ratus į pastogę reikėjo įtraukti, o ne ant kiemo palikti Vkš. | refl. tr.: Išsikinkė jisai arklį, įsitraukė vežimėlį ir nuėjo …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • įvilkimas — įvilkìmas sm. (2) DŽ1; S.Dauk 1. NdŽ, KŽ → 1 įvilkti 1. 2. M, NdŽ → 1 įvilkti 6. vilkimas; antvilkimas; apvilkimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antvilkti — 1 antvil̃kti, añtvelka, o (ž.) Š, NdŽ; M 1. Skd, Lnk žr. 1 užvilkti 6: Jis antvil̃ko sermėgą ant kailinių J. Antvil̃ks nūšukinius marškinius ant kupros, ir eik End. Daba mūso vaikiams antvil̃ktum kas tokias kelnes? – Pasiusk, neantvil̃ksi! Sd.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvilkti — 1 apvil̃kti, àpvelka (apvel̃ka), o K, Rtr, NdŽ, KŽ; Q29, SD1101,110,137, SD305, S.Dauk, Sut, M, LL196 1. intr. velkant paviršiumi aptempti aplink ką: Tuo šniūreliu apvilkti apie trobas ar kitą kokį daiktą ir patį šniūrelį įkasti ten pat į žemę… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvilkti — 1 atvil̃kti, àtvelka, o tr. K, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Sut, N, M, L 1. traukiant atitempti, atitęsti: Atatraukiu, atvelku SD218. Atvil̃kęs pro langą tiktai cinkt į tą langą tą šunį Žd. Pri balos atvil̃kęs i užkasęs tą avį [vilkas] Krž. Medžius… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • davilkti — 1 ×davil̃kti, dàvelka, o (hibr.) 1. tr. D.Pošk traukiant pritempti, pritęsti prie ko. | refl. tr. D.Pošk. 2. refl. pakankamai apsivilkti: Mano vaikai vargo regėję: i nedavalgę, i nedasvil̃kę Dglš. vilkti; antvilkti; apvilkti; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvilkti — 1 išvil̃kti, ìšvelka (išvel̃ka), o K, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1; Q65, SD422, H153,159, R, MŽ, Sut, N, LL298 1. tr. iš vidaus ištraukti, ištempti paskui save: O mūsų užvakar sarčiukas išdvėsė, išvilko jį į pakluonę Vaižg. Kiti ir su skūra, toliau ir nuo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvilkti — 1 nuvil̃kti, nùvelka (nuvel̃ka), o tr. Š, DŽ, NdŽ; SD1204 1. SD462, Sut, K, LL316 paviršiumi nutempti, nutraukti, nutęsti: Nuvelku kur SD442. Nuvil̃k maišą ten J. Už kojų virvę užnarysi i nuvil̃ksi Jrb. Až kojų ažrišę miestelin nuvil̃kdavo ir an …   Dictionary of the Lithuanian Language